Sidro istorijos atsirado iš noro dalintis tuo, ką mėgstame patys. Baltijos regione sidro tradicijos dar tik kuriasi ir tai nuostabus laikas, kai kiekvienas galime tapti jų dalimi.
Atrenkame ir siūlome Jums tik geriausius produktus ir jų istorijas. Taip pat pasakojame apie sidro ir vyno gamintojus, nes už kiekvieno gėrimo slypi kūrėjas. Dalinamės istorijomis ir apie keliones, nes keliavimas su tikslu atrasti ir pažinti kultūrą ir žmones per jų kūrybą – veža!
Nuo ko viskas prasidėjo? Tai vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstam iš bičiulių užsukančių į Sidro istorijas. Jei rimtai, viskas prasidėjo nuo dešros… Prieš daugiau nei dešimtmetį Leone (Ispanijoje) užsukom į barą Jamon Jamon, kur paragavom fantastinio salchichon. Po kelerių metų grįžom. Bandėm įsiveržti į fabriką, kur gaminama ši dešra, deja. Bet grįžom į barą, kur žinojom, kad jos tikrai yra. Tuo tarpu jo personalas, akivaizdu tokiam išsišokimui, kaip prašymas supakuoti 20 salchichon, nebuvo pasiruošęs…
Grįžtant prie sidro su juo susipažinom kaip tik šios ekspedicijos metu. Pakeliui į Ispaniją prasukom ir pro Normandiją, kur pakelėje pamatėm iškabą „Cidre Le Pressoir“, užsukom. Susipažinom su simpatišku sidro gamintoju. Po ekskursijos tarp bačkų ir degustacijos, užsikabinom ir nuoširdžiai ištyrinėjome visą garsųjį sidro kelią ir jo apylinkes. Po to, sekė pažintis su ispaniškais Astūrijos sidrais, kurie visai kitokie nei prancūziški, angliškais tradiciniais sidrais bei išskirtiniais amerikietiškais, austriškais obuolių gėrimais.
Stereotipiškai, kai kalba pasisuka apie sidrą, daugelis galvoja apie Angliją, Prancūziją ar Ispaniją – šalis, kuriose sidro gaminimo tradicijos turi gilias šaknis. Bet gi obuoliai auga ne tik ten. Taip kilo mintis paieškoti Baltijos šalių sidro gamintojų. Atradom ir net labai gardžių, panašių į tradicinius anglų ar prancūzų, bet turinčius kažko neįprasto. Kaip sako jų gamintojai – pasižyminčius šiaurietišku charakteriu.
Smagiausia tai, kad Baltijos šalių sidrų gamintojai tik dabar kuria savo tradicijas ir tai be galo įdomu. Pagalvojom, kad nesinori likti šios istorijos nuošalyje. Labiau priešingai, norim prisidėti prie jos kūrimo suteikiant galimybę visiems norintiems ne tik išgirsti sidrų atsiradimo ir jų gamintojų istorijas, bet ir pasiūlyti šių produktų paragauti. Ką gali žinoti, gal po dar dvidešimties metų šalia prancūzų, anglų ir ispanų minimi bus ir Baltijos šalių sidrai su savo išskirtiniu šiaurietišku charakteriu? Juk 
čia netrūksta!
Skanaus!
Justinas ir Evelina