Pavasario džiaugsmai

Pavasarį kviečiame pasitikti degustacijoje su burbuliukais! Paruošėm atradimų ir netikėtumų kupiną meniu. Turėsim vietinių perliukų iš trijų Baltijos šalių, tradiciškai bus svečių ir iš toliau. Puiki proga paragauti, palyginti kas gimsta iš mūsų vietinių obuolių ir senas sidro gamybos tradicijas turinčių šalių.

Vieta: Sidro istorijos
Adresas: Kauno g. 30
Laikas: 18:30
Data: Kovo 7 d.
Kaina: 35 eurai

Kad degustacijos laukimas neprailgtų serviruojam istoriją apie burbuliukus. Prieš kelis šimtmečius, sidro gamyba buvo intuityvus reikalas. Rudenį išspaustas obuolių sultis pildavo į ąžuolines statines ir ridentavo į akmeninius rūsius. Atėjus žiemai, mielės šaltame rūsyje užmigdavo. Sidrininkai tai vadino „žiemos miegu“. Ankstyvą pavasarį, dažniausiai kovo pradžioje, jie nusileisdavo į rūsį su mediniu plaktuku. Kaip byloja legenda paklausyti “sidro širdies plakimo”.Mat, pavasario saulei pradėjus šildyti akmenines rūsio sienas, miegančios mielės imdavo „bustis“. Ūkininkas stukteldavo į statinės šoną:

• Jei garsas buvo tuščias ir duslus, vadinasi, sidras „mirė“.
• Bet jei pridėjęs ausį prie medžio jis išgirsdavo silpną, ritmišką burbuliavimą – tarsi mažytį, putojantį širdies plakimą –  žinodavo, kad prasidėjo „pavasarinė antrinė fermentacija“.

Legenda pasakoja, kad vieną pavasarį išsiblaškęs pameistrys išpilstė sidrą į butelius likus kelioms dienoms iki pavasarinės fermentacijos pabaigos. Jis manė, kad sugadino visą partiją, nes buteliai buvo po dideliu spaudimu. Kai meistras atidarė vieną iš jų, kamštis nuskriejo per visą kambarį, o taurė prisipildė mažyčių, šokančių burbuliukų. Iki šios „klaidos“ sidras visada būdavo negazuotas. Nors dabar dažnai nustembame jei taurė prisipildo ramaus sidro. 

Daugiau netikėtų skoninių atradimų bei istorijų išgirsite degustacijoje. Jūs savo ruožtu, galite rezervuoti vietas sau ir bičiuliams. Užsukusius į degustaciją pradžiuginsim ne tik burbuliuotais obuoliniais skoniais, bet ir neįtikėtinais užkandžiais.

Iki pasimatymo!