Susipažinkim: Māris iš Mr.Plūme

“We are Plums, but we love apples!” – taip save apibūdina Māris ir Dace Plūmės. Māris iš tikro yra džiazo atlikėjas, tačiau gyvenimas – kupinas netikėtumų ir vienas jų paskatino jį imtis sidro gamybos. Žmonės kalba, kad nurinkus obuolių derlių, išspaudus obuolių sultis ir supilsčius jas į bačkas fermentuotis, Māris griebia į rankas saksofoną ir groja džiazą. Yra net sakančių, jog būtent šis veiksmas turi įtakos jo gaminamų sidrų skoniui. Kurie išties puikūs, kupini netikėtų skonio posūkių ir tiesa ta, jog tai turbūt labiausiai džiazuojantys sidrai, kuriuos yra tekę ragauti.

Bet apie viską nuo pradžių. Prieš daugiau nei dešimtmetį, Mārį,  kaip muzikantą ištiko kūrybinė krizė. Jis turėjo du pasirinkimus: „kepti“ hitus arba kurti tai, kas jam patinka, bet kasdien galvoti, kaip sudurti galą su galu. Svarstydamas ko griebtis susikrovė daiktus ir nusprendė laimės ieškoti Berlyne. Kaip sako Māris, tai puikus miestas muzikantams, tačiau tuo pačiu būtent čia prasidėjo ir jo pažintis su sidru. Kartą eidamas į svečius pas draugus eiliniame supermarkete nusipirko du pigiausius sidro butelius. Kaip sako, norėjosi kažko naujo, ne alaus ar vyno. Taip nutiko, kad akis užkliuvo už prancūziško sidro, nors kaip pats pripažįsta, obuoliniai gėrimai nebuvo jo favoritai. Mat kiek buvo jų tekę ragauti Latvijoje, daugelis buvo tiesiog saldūs, gazuoti limonadai. Bet prancūziškasis maloniai nustebino ir, kaip sako Māris, neturėjo nieko bendro su anksčiau ragautais, taip vadinamais, “sidrais”.  Grįžęs atostogų į Latviją paragavo bičiulio  (manoma Janio Matvejs, jo istorija dalinomės kiek anksčiau) pagaminto sidro iš latviškų obuolių. Pasirodė rūgštokas, bet geriamas, ir net kažkuo panašus į jau ragautą prancūzišką. Taip, taurė po taurės Māris ėmė galvoti, kodėl sidras nėra tradicinis Latvijos gėrimas? Juk obuolių čia netrūksta… Pasvarstęs ėmėsi iniciatyvos. Mėnesį praleido Normandijoje, „Dupont“ sidro namuose, po to darbavosi Austrijoje, nedideliame šeimos ūkyje, kur ant popieriaus lapo gavo savininko surašytą instrukciją, kaip gaminti sidrą. Pirmąjį savo sidrą pagamino 2010 metais.
Dabar kasmet rudenį, kartu su žmona, jis leidžiasi į safarį. Tiesa, ne po Afriką, o Latviją. Ir ieško ne liūtų ar leopardų, o obuolių. Kaip sako Māris, „obuolių safaryje“ jie labiausiai ieško senųjų rūšių ar malus sylvestris – miškinių obelų. Labai įdomu, kad savo sode Plūmės augina ir britišką obuolių veislę Dabinett, kuri labai populiari Angliško sidro gamyboje. Taip pat, savo special sidrus pagardina ir vietoje auginamais kanadietiškais rojaus obuoliukais Kerr. O mums širdį labiausiai džiugina tuo, kad sidrų gamyboje naudoja ir jau dabar gana retą lietuviškų obuolių veislę – lietuviškąjį Pepiną! Siūlom susipažinti ir paskanauti tikrai nuostabių džiazuojančių sidrų.