Gal nuskambės kiek keistokai, bet, jei ne meškos, obuolių pas mus nebūtų. Tai, kad perskaitę šias eilutes, prunkštelėjote – mūsų nestebina. Mums buvo taip pat. Bet apie viską nuo pradžių.

Kur atsirado obuoliai?
Nors šiandien obuoliai gana įprastas mūsų kraštų vaisius, aptinkamas ir auginamas praktiškai visur, dar kelis tūkstančius metų atgal, šis medis augo tik dabartinio Kazachstano teritorijoje. Žmonės kalba, kad net ir šiandien, Tian Šanio kalnų papėdėje galima aptikti Malus sieversii, obelų rūšį, kuri yra, šiandien mūsų soduose augančios, Malus domestica proprosenelė. Tai jei kada lankysitės kažkur aplink Tian Šanio kalnų grandinę, nepraleiskit progos paieškoti ir Malus sieversii, arba laukinės obelies. Tiesa, nepaisant to, kad obuoliai nuo seno augo Centrinėje Azijoje, nėra jokių duomenų, kad ten buvo gaminamas ir sidras. Matyt, vietiniams atrodė nesąmonė bandyti spausti sultis iš kietų vaisių ir vėliau dar paversti jas alkoholiu.

Jei ne meškos
Dabar turbūt klausiat, kaip Malus sieversii išplito už Centrinės Azijos ribų? Čia ir prasideda istorija apie meškas. Ar tiksliau – meškų mėšlą… Matot, obuoliai, buvo labai gardus maistas meškoms, ir jos jų suvaldydavo neįsivaizduojamus kiekius. Kadangi obuolių sėklos kietos ir nesuvirškinamos, meškoms keliaujant iš vienos vietos į kitą, obelys pasisėjo ir išplito už Centrinės Azijos ribų. Tiesa, kai obelys atkeliavo ir pradėjo augti Mesopotamijoje, tenykščiai gyventojai buvo pirmieji nulaužę obelų dauginimo kodą. Kaip žinia, pasėjus obuolio sėklą nebūtinai užaugs tie patys obuoliai, iš kurių paimta sėkla. Tai pastebėję, Šumerai pradėjo dauginti obelis naudodami įskiepius. Galima sakyti, kad Mesopotamijoje užgimė Malus domestica – sukultūrinti obuoliai, kuriuos skanaujame šiandien. 

Apie obuolių safarį
Šiais laikais, gamtoje, natūraliai taip pat auga obelys. Tarp jų vis dar galima atrasti tikrų laukinukių. Europoje – paplitusi Malus sylvestris – miškinė obelis. Pomologų teigimu, būtent ši rūšis genetiškai yra kur kas artimesnė šiandieninėms obelims, nei Malus sieversii. Labai smagu, kad būtent miškinių obelų galima atrasti ir mūsų pamiškėse. Tai kai eisit grybauti nepraleiskit progos pasidairyti miškinės obels. Tai užsiėmimas, vadinamas “obuolių safariu” ir juo užsiima bene kiekvienas mūsų kraštų sidro gamintojas. Kasmet obuolių derėjimo metu jie išsiruošia į pamiškes ir ieško laukinių, ar miškinių obelų, kad jų vaisiais galėtų pagardinti savo gaminamą sidrą. Klausiat kam?
Sidrui iš mūsų soduose gausiai auginamų desertinių obuolių, kartais pritrūksta šiek tiek kūno. Todėl gamintojai dažnai taninų ar aromatų trūkumą bando kompensuoti šiais obuoliais, kurie dažnai būna labai taniški, net šiek tiek karčiai saldūs ar rūgštūs. 

Kas lentynoje?
Mūsų kolekcijoje taip pat yra Baltiškų sidrų pagardintų laukinukais ar net pagamintų tik iš laukinių obuolių. Susipažinkit!

AR JUMS JAU YRA 20 METŲ? Asmenims iki 20 metų alkoholio gaminiai neparduodami.